O aš darau taip nes dar gyvenu kvėpuoju matau klausau einu ir dar kažką stenu. palieku čia atsiminimus iš savų sapnu. Sapnuoju sapnus kuriuose pasauliai biški kitokie lyg iš atsiminimu likučių suklijuoti bet iš naujo sumodeliuoti ten galiu klajoti ir skrajoti paprastai taip rankom mosikuoti ir tie vaizdai išliko bet tik labai menki tokie atminty beveik išblėso bet apsilankymo pėdsakai dar vis neatveso geriausia užsirašyti iš kart, kad vėliau bandyt paverst tai kaip įrašo zamėsa bet ne visada ranka daeina Eilinė diena praeina ir kur gi vėl nuneš mane šią naktį sapnų viesulo trauka tikiuosi ne pas biesus baisius tamsiuosius kurie prisimeta draugais artimiausiais visai šalia lyg ir laukia bet padaryti nieko man negali kol dar neišnaudojau givybes savo galios kovosiu iki galo kol kūnas neatvės ir nuves mane per atsarginį kelia dar ne karta teks iš ten pasprukti nes gyvas jaučiuosi ir pasistengsiu atitrukti, bet neatitolti, kad nenutrūktų mano siūlas kuris jungia mane su mano kunu Paskutinis labiausiai isimines sapne momentas tai potvynis ,tada buvau savo gimtinėje namie su savais kartu ir tuo metu per langa pamatėme artėjantį liūną vandenų didžiasiu iš visų pusiu apsupusiu ir nebuvo išėjimo ir tas priešmirtinis jausmas lyg iš tikro pragyventas buvo tas momentas. Sapnų epizodu ir vietovių pilnas asortimentas. Vykstą tai ko noriu ir nenoriu nors ir pats sau dirigentas. Būna zombiai kaime puola, vos tik spėji pasiruošti, kad atsimušti. Ginklai mašinos ateiviai kataklizmai ir praeiviai. O dažnai tai vis draugai, situacijose, kažką darai. Laipioji, slėpies skraidai. Ietys peiliai ir kardai, būna veiksmo ten pilnai. Dar gyvūnai meškos ir kalbantys arkliai. Tos vietovės kur ne kart buvai, bet labiausiai džiugina, kad kažkaip skraidai. Po tiek laiko nustembi užmiršęs kai tai skaitai, ir kiekvieną karta vis kiti sapnai, Buna šiurpu dalyvauti laukiniuose momentuose bet tik vienas noras išgyventi stumėja nenustoti ieškoti išeities ir lyg atrodo nieks tau nepadės ir viltis miršta paskutinė tokia vat atmintinė. Visko taip iškarto ne lengva aprašyti, tiek jau to. Ir gal jau reik gultis ir miegoti ir tikėtis, kad nepagaus aštri ietis ir bus kur dėtis ar kokia pupulė norės miletis Buvau rajone jaučiausi lyg 70siuse, lankausiu ivairiuose namuose plaukiojau upėse srauniuosiuose, praeita naktį svečiai prašėsi, kad priimčiau juos lovon išsimiegoti bet atsirado mini charakteriukai iš nindziu vezliuku su kuriais teko kovoti, nuploti taip, kad jie nusprogtu. Būna tokiu situacijų keistu, net nesinori ju fiksuoti. . o kas svarbiausia tai yra žmonių kurie įvaldę galimybę pabusti pačiam sapne ir gyvent jame skirtingą laiko tarpą nuo 25 minučių iki puse metų tai žinau nes vieno žmogaus išgyvenimus išgirsti teko. Būna įvairiausių padėčių juose kai pradedi suprasti jog esi sapne ir skubi padaryti tai ko niekad nepadarytum pabudęs realiam pasaulyje už ka realiai taves nekestu. nes nuo to momento supratus tai suvoki jog laiko visai ne daug jau liko, skubi veikti ir elgtis taip lyg šis pasaulis skirtas tau ir tavo norams ir niekas tau jų nesumaišys įgyvendinti ar užstoti kelią, Tuo met kol ne pabudai tai tu tenais valdai ten ta savo dalią.